Dainius - Mūsų Traukinys

O aš gimiau name, kur niekada nematė saulės langai,
Kur visi aplinkui gėrė ir per naktį šaukė „mama“ vaikai.
Čia buvo kiauros durys, vonioje tekėjo rudas vanduo,
Musių buvo daug, ir piktas šuo.

O mano dienos bėgo, ir gyvenimas atrodė – juokai,
Aplinkui valdė rokenrolas, plačios kelnės ir ilgi plaukai,
Ir aš sakiau „OK“, o tu buvai tada labai graži,
Visai be stabdžių lėkė mūsų traukinys.

Nupirko tėvas man gitarą, keturiolikos buvau,
Bet mokytoja barė, kad stygas tampau,
Kaimynai skundė mamai, kad elgiuosi kaip banditas:
Mergaitė po kelnaitėm nori blogio padaryt.

O mano dienos bėgo, ir gyvenimas atrodė – juokai,
Aplinkui valdė rokenrolas, plačios kelnės ir ilgi plaukai,
Ir aš sakiau „OK“, o tu buvai tada labai graži,
Visai be stabdžių lėkė mūsų traukinys.

Prisimenu gerai, kai aštuoniolika suėjo,
Kišenėj tiek skylių dar niekada aš neturėjau,
Nemėgau sentimentų ir nevaikščiojau į kiną,
Gitarą išmainiau į laisvo elgesio merginą.

O mano dienos bėgo, ir gyvenimas atrodė – juokai,
Aplinkui valdė rokenrolas, plačios kelnės ir ilgi plaukai,
Ir aš sakiau „OK“, o tu buvai tada labai graži,
Visai be stabdžių lėkė mūsų traukinys.

Atsargiai...

Visai be stabdžių lėkė mūsų traukinys...