Omerta - Saugok tai, ką turi šiandien

Saugau tylą, saugau tuos, kurie nuoširdžiai myli
Kurie žvelgia tiesai į akis, o ne į aplinkkelį
Saugau rimtį, orumą, išmintį, kaip kalnų masyvai
Saugau drąsą, garbę, pagarbą, kaip Spartos vyrai

Saugau artimus, draugystę, vizijas
Saugau šaltą protą ir savas ambicijas
Saugau ašaras nuoširdžioms akimirkoms
Neišduodu draugų, net kai bėga kraujas veido linijom

Vienas vertas tiek kiek tūkstantis pabėgusių
Saugau saugumą mėnesienoj po vienatvės vėliava
Vertinu pastangas ir vertinu prakaitą
Ką pasidarai pats, tam nereikalinga jokia ataskaita

Saugau paprastumą, šypseną ir tvirtą žodį
Randai ant kūno primena apie kiekviena poelgį
Atsakomybė, užsispyrimas ir kario stotas
Būk vyras, su laiku tai įvertina ir moterys!

Saugok tai, kas esi
Saugok tai, kuo tiki
Saugok tai, kas širdy
Saugok tai, ką turi šiandien
(x2)


Tai, kas mane sužeidė, padarė stipresniu
Randai gilūs parodė, kad būna gilesnių
Namai – kaip gera grįžt, kai lydėjo toliai
Tai pralaimėt išdidžiai, tai nugalėt oriai

Viskas, su kuo susiduriam, palieka pėdsakus
Akimirkos brangios jungiasi į metų mėnesius
Paliekam pagarbą prie dangaus vartų
Tai primena žmonių veiksmai, grįžta bumerangu

Vieniems tuščios pakylos, kitiems maršai
Gyvenam pergalėm, bet pasiduodam falšui
Vieni pluša prakaitu, bet užgyvena slogą
Kitų neramų miegą naktimis globoja zona

Aš saugau išmintį, kad nepasiduoti laikui
Su tikslu būt tinkamu pavyzdžiu vaikui
Aš saugau tuos, kurie manimi tiki
Nes tai, kas šimtą stabdo, vienetus veda į priekį

Saugok tai, kas esi
Saugok tai, kuo tiki
Saugok tai, kas širdy
Saugok tai, ką turi šiandien
(x2)


Aš saugau drąsą, jei prieš akis kalnai
Aš saugau narsą, jei varžomi sparnai
Aš saugau tylą, nuo kurios patys apkurtom
Kad kiti kalbėtų žodžiais, mažiau kulkom

Aš saugau praeitį, įdėdamas į dūšią
Kad mano viduje niekada nebūtų tuščia
Aš saugau artimus, draugus ir viltį
Atlaikant kiekvieną skaudų kito kirtį

Saugau patarimą, taip pat tikslius pamokymus
Gyvenimas ugdo nuopuoliais, išpuikina pokyliais
Saugau vidinį balsą, ugdydamas kantrybę
Saugau akimirkas, kurios veda per įtemptą lyną

Saugau save, susitikimų džiaugsmą
Saugau vertybes tarsi paskutinio raundo gongą
Saugau atkaklumą, vedantį į pergalės skonį
Saugau atsiminimus, nes jie turi savo svorį

Saugok tai, kas esi
Saugok tai, kuo tiki
Saugok tai, kas širdy
Saugok tai, ką turi šiandien
(x2)