Obtest - Pergalė

Kam linksta virš kelio medžiai,
Ženklais nudabintos padanges,
Šaltiniai pagirdo nelaukta,
Ištroškusi klupdo panciai.
Pabunda maluno sparnas,
Velniai girnu akmeni tašo
Margoji surinko nuodus
Ranka sudrebejo grasant.

Virš ažuolo slypi erdves,
Nematantys šianakt nersis...

Beginklis perlaužia strele,
Krankliai jau renkasi spresti...

Ka jaucia pamates šviesa,
Nudegusios rankos negyja,
Pavirto i ugni priešai,
Dar liko akis paskutine...
Sugaišo viena gyvybe,
Jau laikas kamanas segti,
Kaip nors suspet iki ryto,
Žvaigždes i dangu pažerti.

Sustoja girdintis tyla,
Žirgais pasivercia bangos"

Tik pergale deda i vidu,
Tos pacios nudegintos rankos"

Melas žadina skausma,
Skausmas žadina drasa,
Tik drasus laimi kova,
Tik pergale drasko mela!

Suprato priekalas kuji,
Užkaitino ašmenis žaizdras,
Aidais skaudejo liežuvis,
Prikastas negyvo veido.
Iš miško išejes elnias,
Atidave saule ratams,
Sudegino dangu žvaigždes,
Išaušo rytas bematant"